- papažindis
- pãpažindis, -ė smob. (1), papažindỹs, -ė̃ (34b) Kt žr. 2 papžindys: 1. Jau mažas vaikas, pãpažindis, ir tai jau savo motką pažįsta Alv. 2. Kad būtai ne tokis pãpažindis, tai galėtai eit kur kokio darbo pasimokyt Krok.
Dictionary of the Lithuanian Language.
